Bendra mokėjimų eurais erdvė – SEPA

Bendra mokėjimų eurais erdvė, arba SEPA (angl. Single Euro Payments Area), – tai 34 Europos valstybes apimanti erdvė, kurioje mokėjimai eurais atliekami vienodomis sąlygomis.

Apie SEPA

Pagrindiniai SEPA erdvėje atliekamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų reikalavimai apibrėžti SEPA reglamente. SEPA reglamento reikalavimai taikomi šioms mokėjimo operacijoms eurais Europos ekonominėje erdvėje. Monako Kunigaikštystėje, Šveicarijoje ir San Marine mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat gali teikti SEPA reikalavimus atitinkančias mokėjimo paslaugas, nors šiose teritorijose SEPA reglamentas nėra taikomas. Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti paskirtos institucijos, užtikrinančios SEPA reglamento laikymąsi. Lietuvoje tokia institucija yra Lietuvos bankas.

Kad mokėjimai būtų vykdomi vienodomis sąlygomis, reikia taikyti mokėjimų vykdymo schemas, ir jas rengia rinkos dalyviai. Šiuo metu yra parengtos ir veikia tokios schemos: SEPA kredito pervedimų schema (angl. SEPA Credit Transfer Scheme), dvi SEPA tiesioginio debeto schemos – pagrindinė (angl. SEPA Core Direct Debit Scheme) ir verslo (angl. SEPA Business-to-Business Direct Debit Scheme). Be to, nuo 2017 m. lapkričio 21 d. pradės veikti momentiniams mokėjimams Europoje atlikti skirta SEPA momentinių kredito pervedimų schema (angl. SEPA Instant Credit Transfer Scheme), mokėjimo paslaugų teikėjai aktyviai rengiasi ją taikyti. Visas šias schemas valdo Europos mokėjimų taryba – Europos mokėjimo paslaugų teikėjus jungianti organizacija.

SEPA reikalavimus pirmosios įgyvendino euro zonos šalys (iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.), Lietuva tai padarė 2016 m. sausio 1 d. Ne euro zonos valstybės šiuos reikalavimus įgyvendino 2016 m. spalio 31 d.

SEPA poveikis Lietuvoje

Prisijungus prie SEPA, Lietuvos mokėjimų rinka tapo atviresnė. Nuo 2016 m. neliko skirtumų atliekant kredito pervedimus šalies viduje ar į kitas SEPA apimamas šalis – pateikdami mokėjimo nurodymus, gyventojai ir įmonės naudoja tokią pačią mokėjimo formą. Standartizavus technines sąsajas tarp bankų ir įmonių apskaitos sistemų, įmonėms suteiktos galimybės optimizuoti vidinius mokėjimų procesus, joms lengviau pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją. Perėjus prie SEPA, panaikinti nacionaliniai apribojimai gyventojams ir įmonėms, susiję su mokėjimo sąskaitų turėjimu kitoje šalyje. Mokėjimo sąskaitų savininkai Lietuvoje įgijo teisę nurodyti sąskaitą, atidarytą bet kurioje valstybėje narėje, į kurią būtų pervedamas darbo užmokestis, socialinės išmokos ar kitos lėšos, o gaunant lėšų iš kitose valstybėse narėse esančių mokėtojų (pvz., valstybės institucijų, darbdavių ir pan.) gali būti nurodomos lietuviškos sąskaitos. Techninis standartizavimas ir apribojimų panaikinimas sudarė sąlygas atsirasti didesnei konkurencijai tarp mokėjimo paslaugų teikėjų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu.

SEPA įgyvendinimas buvo paskata atsirasti naujoms mokėjimo paslaugoms Lietuvoje. Nuo 2016 m. Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjai vietoj SEPA tiesioginio debeto paslaugos klientams pasiūlė automatinio e. sąskaitų apmokėjimo paslaugą. Ši paslauga užtikrina vieno langelio principą – leidžia įmonėms, naudojantis vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis, pateikti e. sąskaitas ir surinkti mokėjimus iš bet kuriame kitame šią paslaugą teikiančiame banke sąskaitą turinčio mokėtojo. SEPA reikalavimai palietė ir įmokų už paslaugas surinkimą per specialias internetinės bankininkystės įmokų formas. Kad būtų galima efektyviau teikti šią paslaugą, buvo sukurta ir Lietuvos standartizacijos departamento patvirtinta techninė specifikacija, kurią gali naudoti visi mokėjimo paslaugų teikėjai ir suinteresuotosios įmonės. Techninė specifikacija užtikrina ir vieno langelio principo taikymą surenkant įmokas. Perėjus prie SEPA reikalavimų, tiesioginio debeto paslauga Lietuvoje nebuvo teikiama, o šiuo metu vis daugiau mokėjimo paslaugų teikėjų priima SEPA tiesioginio debeto operacijas, t. y. jie leidžia savo klientams apmokėti iš užsienio gautus SEPA tiesioginio debeto nurodymus.

Atnaujinta 2017-04-03